Naminis alus

Sveiki mielieji. Kovo pradžioje buvau trumpam parlėkęs į Lietuvą – su mylimąja susitikti, artimųjų aplankyti, gimtąjį miestą apžiūrėti. O kadangi mano mylimoji yra didelė apynių ir apyniuoto alaus mėgėja, tai teko užbėgti pas draugus į savasalus.lt ir įsigyti pradedančiojo įrangos komplektą ir Munton’s Gold IPA rinkinuką – ko tik nepadarysi iš meilės… Tai va, nebuvau daręs dar iš apyniuoto misos ekstrakto alaus, kurio pasirodo net nereikia virti, bet viskas gavosi labai paprastai, nei 1 valandos neužtruko, kol paruošiau viską rūgimui. O po 4 dienų, kai burbuliatoriuje nustojo burbuliuoti, t.y. 1 burbuliukas iškildavau rečiau nei per vieną minutę, jau pilsčiau į butelius, tiesiai iš pirminės fermentacijos indo. Paskutiniai buteliai gavosi „mielingi“ ir su keliais apynių lapeliais, bet gi namams dariau, ne pardavimui. O kelias dienas prieš vartojant palaikius šaldytuve, visos mielės gražiai nusėda ant dugno. Nei fotografavau, nei ką, bet va čia (1 dalis) ir čia (2 dalis), vienas pradedantysis aludaris puikiai papasakojo fotoreportaže apie visą procesą, kaip jis darė, tai pas mane viskas panšiai buvo, tik etikečių savo nedariau, nors tai puiki mintis!

Po 3 savaičių brandinimo buteliuose, gavau ataskaitą iš namų – alutis puikus, kartumas kaip turi būti – ryškus, bet per daug neišsišoka, pakankamai susiliejęs su alumi. Per skype mačiau kaip gražiai angliarūgštė aplipusi stiklinės sieneles ir tuštėjant putos tolygiai lieka aplipusios sieneles – seilė varvėjo. Ai, dar tiesa, nepaminėjau, įmečiau prieš užraugiant į misą papildomai 50 g. Aroma apynių dėl aromato, nes gi IPA – garsėjanti  dideliais apynių kiekiais ir dar ta nepakartojama aistra apyniams… Tai nežinau ar tai kažko papildomai pridėjo, bet, kaip minėjau, atsiliepimai apie alų – patys geriausi.

Taigi, prieš tai buvau kiek skeptiškai nusiteikęs jau apyniuotų misos ekstraktų atžvilgiu, bet pasirodo gaunasi irgi puikus rezultatas ir manau labai geras būdas nuo ko pradėti naujokui ar šiaip skubančiam aludariui.

Ir kaip visada palinkėjimas – nebijokite eksperimentuoti! Sėkmės.

Naminis

Šiandien bendravau telefonu su bičiuliu, tai pakalbėjom ir apie alų. Kaip neseniai sužinojau, jis per paskutinį pusmetį,  nuo to laiko kai susidomėjo namų aludaryste, apie 20 skirtingų alaus rūšių namie išsivirė! Man taip žandikaulis ir atvypo -  tai patiko žmogui šis užsiėmimas… Na ir priežastis eksperimentams gera yra – po pusmečio jo vestuvės, tai nori atrasti, kuris alus gardžiausias, kad vestuvėms geriausio pasidaryti!

Vienas iš klausimų kuriuos aptarėm  – kaip išsivirti alaus pagal receptą, jei tame recepte išvardintų apynių nėra po ranka ar sunku jų gauti? Ogi pakeisti kitais, tuo metu prieinamais! Žinoma, tokiu atveju nesigaus recepte aprašytas identiškas alus, bet artimas jo giminaitis tikrai gausis, bent jau to alaus stilių išlaikysite. Ir kas svarbiausia, tai jau bus Jūsų pačių sukurtas receptas, kuriuo galėsite didžiuotis ir su kitais naminio alaus mėgėjais pasidalinti.

Tam reikalui gerą apynių palyginimo lentelę radau, taigi dalinuosi. Iki greito!

Naminis

Sveiki,

šiandien noriu pasidalinti puikiu Ramtyno straipsniu, kuriame jis tiesiai šviesiai ir labai aiškiai papasakoja apie didžiųjų „alaus“ daryklų metodus.

“Eilinis stambiųjų alaus daryklų triukas, pasidažant ir pasivadinant “gildija” (šis žodis ir data “1552″ matyt turėtų suteikti istorijos klastotei svorio) bei jų kliedesiai apie “kokybę” ir “tradicijas” man kelia tik šypseną. Ši emblema, matoma nuotraukoje dešinėje, man šiandien simbolizuoja tuos, kurie didele dalimi yra atsakingi už alaus įvairovės ir kokybės smukdymą, tradicijos, amato ir kultūros sunykimą.”

Na, galėčiau čia cituoti ištisai, nes sutinku su kiekvienu ten parašytu žodžiu, tad geriau patys paskaitykite.

Norėčiau tik pakomentuoti šį faktą, kuris sukėlė man įdomių minčių:

“Mano turimomis žiniomis, didieji Lietuvos alaus gamintojai natūralių apynių nenaudoja. Juos pakeitė kur kas pigesni apynių ekstraktai.”

Kaip jau kažkada trumpai rašiau apie apynių gydomąjį poveikį žinomą liaudies, ir ne tik, medicinoje – jie pasižymi lengvu raminančiu, skausmą malšinančiu poveikiu. Taigi, dėl didžiųjų gamyklų taikomų metodų, didžioji dalis veikliųjų apynių medžiagų negyvame gamykliniame „aluje“ tiesiog neegzistuoja. Todėl, šio „alaus“ reikia išpliumpt kibirais, palyginus su gyvu alumi, kad pajaustum poveikį, ir deja tas poveikis ne dėl apynių, o tiesiog dėl alkoholio, kurio per daug vartojant daroma didelė žala mūsų organizmams. Aišku, tai didžiųjų verslinykų interesas, kad mes kuo daugiau litrų išmauktume, bet ar tai mums patiems į naudą?

Ir dar, prisiminiau, vienas bičiulis vis paklausia – ar skauda ryte galvą, kai prisigeri naminio alaus? Ir mano atsakymas jam visada būna – dar neteko nuo jo prisigerti O nuo gamyklinio, deja, teko… Ir galvą nuo jo ryte dažniausiai skauda… :/

Kodėl taip? Nežinau tiksliai, bet tiesiog savo naminio, vakare atsigeri butelaitį (0.3L) ir ramu, na kartais antrą atsidarai, o per didesnį pasisedėjimą ir keliais daugiau, bet niekada dar neteko TIKRO alaus išgerti per daug, nes kai numalšini pradinį troškulį, toliau automatiškai tik mėgaujiesi, siurbčioji… O kai jau organizmas jaučia, kad gana, tai tada tiesiog „nebelenda“ nors tu ką O ir tikrų apynių bei kitų sudedamųjų dalių poveikis turbūt irgi daro savo.

Taigi, skanaus ir iki greito!

p.s. Tikiuosi šią savaitę rasiu laiko išsivirti alaus iš grūdų ir su jumis detalėmis pasidalinti

Kažkuris tūlas pasakys – nusišneku, kokie dar vaistai sielai, greičiau tai kaip ir kiekvienas alkoholinis gėrimas – nuodai sielai. Bet leiskit paprieštarauti.

Ir štai kodėl – beskaitydamas W. Moore knygutę “Home Beermaking. The Complete Beginner’s Guidebook” skyrelyje apie apynius aptikau, kad apyniai yra artimi Cannabis Sativa giminaičiai (kas nežinot – tai yra kanapės rūšis dažnai vartojama, kaip svaigalas) ir savyje turi anokio lupulino, katras savo ruožtu yra lengvas raminamasis ir skausmą malšinantis cheminis junginys.

Ten taip pat teigiama, kad naminis alus paprastai turi didesnį kiekį natūralių apynių, priešingai nei daugumos didžiųjų komercinių daryklų (apie tai, kaip didžiosios gamyklos gamina alaus skonio gėrimą linksmai galite pasiskaityti čia).

Todėl, dėl naudojamų natūralių apynių ir juose esamų medžiagų naminio alaus poveikis yra labiau atpalaiduojantis, raminantis, nei gamyklinis tiek pat alkoholio laipsniu turintis alaus skonio gėralas.
Dar aptikau, kad liaudies medicinoje apyniai naudojami būtent miegui gerinti ir nerimui malšinti.

Visas šias teorines žinias galiu patvirtinti asmenine patirtimi. Po įtemptos ir pilnos streso dienos, išgėrus vieną butelaitį naminio, gerai apyniuoto alaus, užmiegu kaip kūdikis, o ryte jaučiuosi lyg tik ką gimęs – labai gerai pailsėjęs ir pasaulis tuomet atrodo nuostabi vieta būti…

Apynio žiedas. Nuotraukos autorius - LuckyStarr iš commons.wikimedia.org

Taigi, į sveikatą mielieji ir iki greito pasimatymo, nes šią savaitę ketinu kartu su jumis virti kvietinį alų!