Naminis alus

Taigi, štai kaip atrodo mano elis po 2 savaičių buteliuose:

[View with PicLens]

Angliarūgštės jau pastebimai daugiau, susiformuoja graži puta ir siauras jos sluoksnis išsilaiko visą laiką kol alus mažėja stiklinėje. Tačiau vis dar nepakankamas kiekis angliarūgštės, nes tik vos vienas kitas burbuliukas prilimpa prie stiklinės sienelės, o turėtų būti žymiai daugiau. Bet tam dar yra savaitė laiko ir manau alų jau bus galima dėti į šaldytuvą ir svečius vaišinti

Skonis “apvalėja”, lyginasi, maišosi, pilnėja – alus bręsta. Daviau pažįstamai paragauti, tai jos recenzija maždaug tokia – pirmoj eilėj jaučiasi medaus skonis, po to jis kinta į įvairių gėlių ir kitų malonių skonių paletę. Kad alus pavyko mačiau ir iš to, kaip ji visą laiką kol ragavo laižė lūpas, čepsėjo, visą dėmesį sukaupusi tik į alaus stiklinę. Užburiantis alus!

Tad į sveikatą ir iki greito!

Šiandien, po savaitės, kai supilsčiau į butelius, ragavau savo pilznerio elio… Na, ką aš galiu pasakyti… Tai yra nepakartojamas, PAVOJINGAI gardus alus! Nors angliarūgštės dar nedaug, skonis nustelbia šį mažą trūkumą.

0,33l butelaitį būčiau išmaukęs mažiau nei per minutę, jei po kelių gurkšnių nebūčiau suvokęs šio gėrimo… nerandu žodžio, kad apibūdinčiau tą maloniai stebinančią skonio ir aromato dermę. Tai labai gaivus, bet tuo pačiu ir “turtingo” skonio, pavasariu-vasara kvepiantis alus. Todėl, kaip minėjau, ištuštinau jį ne per 1 minutę, bet per 4, po mažą gurkšnelį siurbčiodamas, beveik negalėdamas atitraukti lūpų nuo stiklinės… Linkiu kiekvienam alaus mėgėjui tokio paragauti…

Prisipažinsiu – iki pažinties su naminiu alumi, maždaug prieš metus, buvau ragavęs tik įvairius gamyklinius alaus gėrimus, ir tuo metu nebūčiau pagalvojęs, kad alus gali būti TOKS, kad jam apibūdinti pritrūtų žodžių…

[View with PicLens]

Vienintelis dalykas, kuris stabdo neatsidaryti antro butelaičio – tai, jog “tik” 42 juos teturėjau (dabar jau 41…) ir pusė jų pažadėta draugui. Labai nesinori tokio turto švaistyti Bet ketinu po savaitės būtinai dar vieną atsidaryti, kad pats įvertinčiau, kaip laikui bėgant ir alui bręstant kinta jo savybės.

Beje, dabar baigiant rašyti, praėjus geram pusvalandžiui, kai baigiau paskutinius elio lašus, burnoje vis dar galiu atsekti šio nepakartojamo gėrimo skonio “atgarsius”…

Skanaus ir iki greito!

Sveiki,

vakar vakare pagaliau supilsčiau savo “Continental Pilsner” į butelius. Šis alus kiek užtruko antrinės fermentacijos inde -- prabuvo ten beveik 6 savaites, nors būtų užtekę ir 2 savaičių, bet kadangi šaldytuve jau turėjau savo pasigaminto kvietinio alaus, tai ir motyvacijos daug nebuvo labai skubėti. Galiu pasakyti, kad laikas praleistas antrinės fermentacijos inde alaus nei kiek nepagadino. Skonis jo nuostabus, ilgai išliekantis burnoje, kiek salstelėjęs, su medaus, egzotiškų vaisių ir gėlių pustoniais. Žodžiu -- alus, kurio norėčiau visuomet turėti šaldytuve.

Prieš supilstant alų į butelius, dadėjau į jį truputį cukraus, pagaminto iš kukuruzų (sako jis neįtakoja alaus skonio), kad aluje likę mielių likučiai pagamintų buteliuose angliarūgštės ir taip alus įgautų “pilną” skonį. Buteliuose alus turės būti apie 3 savaites kambario temperatūroje ir tada galima bus jau vaišintis. Na, idealiausiu atveju reikės po to dar savaitėlę kitą palaikyti šaldytuve.

O čia pabaigai įdomus ir informatyvus video apie tai, kaip svarbu išlaikyti alų tinkamą laiką buteliuose ir kaip jis per tą laiką kinta.

Taigi, skanaus ir iki greito!