Naminis alus

Čia apsižiūrėjau, kad nepapasakojau, kaip šis mano alutis pavyko. O gavosi toks, kad neliko jo akimirksniu – karšta vasara buvo, o alutis, mano nuomone ir pasak tų kurie ragavo – geriausias iš visų iki tol virtų. Tiesa, po antrinės fermentacijos bei brendimo buteliuose, o po to savaitėlės šaldytuve alus išskaidrėjo, skoniai susilygino, todėl paliko gerokai kitokį įspūdį negu ragajaunt tik ką išrūgusį. Dabar nė iš tolo nepriminė kvietinio ar kokio kito drumstesnio alaus, o labiau panešėjo į aromatingą čekišką lengvą alutį. Apskritai, apie amerikietišką kreminį elį (American Cream Ale) dauguma atsiliepia, kaip apie puikiai troškulį malšinantį, lengvą, užsibaigiantį švelniu, vos juntamu saldumu bei ant gomurio paliekantį ilgai besitesiantį gaivų vasaros vaisių aromatą. Žodžiu tai alus, nuo kurio bokalo, po karštos darbo dienos, nesinori lūpų atitraukti. Deja, jis išsiragavo tokiais tempais, kad net nuotraukų nespėjau padaryti… Na, o oficialus šio stiliaus aprašymas Alaus teisėjų sertifikavimo programos puslapyje.

Peržiūrėjęs įvairius amerikietiško kreminio elio receptus bei remdamasis savo patirtim, pabandžiau sukonstruoti bazinį receptą šiam alui.

Amerikietiškas kreminis elis (iš ekstrakto)
19 litrų alaus pasigaminti

2 kg šviesaus sauso salyklo ekstrakto (arba keisti skystu salyklo ekstraktu – 1 kg sauso apytikriai prilygsta 1,5 kg skysto)
28 g Saaz apynių (3,8 AA, 60 min. virimo)
14 g Saaz apynių (3,8 AA, 5 min. virimo)
Mielės – pakelis sausų Safale US-05 (arba kitos amerikietiškos viršutinės fermentacijos mielės)
140 g gliukozės (dedama prieš supilstant į butelius angliarūgštės susidarymui, galima pakeisti kitu cukrumi)

Jei turit mažesnį puodą virimui, kuriame telpa 9-10 litrų misos ir vėliau, vėsinant misą ketinate pridėti trūkstamą vandens kiekį, rekomenduoju virimo pradžioj sudėti tik pusę salyklo ekstrakto, o kitą pusę sudėti likus 15 min. Tokiu būdų ir alutis bus šiek tiek šviesesnis ir apynius geriau įsisavins.

Jei kiltų noras daugiau paeksperimentuoti, prieš užverdant misą galima pamirkyti kokio nors šviesaus salyklo grūdų 250-500 g, pvz. tiktų šis Cara-pils 5 EBC arba kukurūzų dribsniai. Dėl apynių – oficialiam aprašyme teigiama, kad šiam stiliui tinka bet kokie apyniai, bet aš asmeniškai linkstu link tradicinių aromatinių apynių, todėl ir parinkau Saaz, na o Jūsų valia – rinktis tuos pačius ar eksperimentuoti savo nuožiūra!

Taigi, sėkmės verdant, o jei netingėsit tai pasidalinkit su visais ir savo rezultatais, bent jau aprašymu tų rezultatų Į sveikatą!

Nuotraukos autorius: http://www.flickr.com/photos/mellowynk / CC BY-NC 2.0

Dar viena parduotuvė mėgėjams išsivirti naminio alaus – Savas Alus. Įsikūrusi Vilniuje, prekes siunčia paštu po visą Lietuvą, o pasirinkimo įvairovė maloniai stebina – Lietuvoje dar tokios nebuvau matęs. Girdėjau žmones kalbant, kad linksmi vyrukai ten dirba. Pasižiūrėjus į jų siūlomus dovanų kuponus, ar rūstų M. Valančiaus veidą tituliniame – išties taip pagalvoji. Galvoju, gal jau verta grįžt gyvent į Lietuvą? Tai alaus draugams ir artimiesiems privirčiau!

Ir apskritai, pastaruoju metu įdėmiau pasižvalgęs po alaus forumus bei blog’us, pabendravęs su draugais, susidariau įspūdį, kad po truputį atgimsta namų aludarystės tradicijos. Na, gal žodžius „atgimimas“ bei „tradicijos“ čia dar anksti naudoti, bet palyginus su tuom, kas buvo prieš porą metų – matau džiuginantį pasikeitimą. O tai manau išeis visiems mums tik į gerą, nes – esu įsitikinęs – savo alaus gamyba keičia požiūrį ir santykį į alkoholį bei jo vartojimą tesinga linkme.

Čia šiandien taip šiek tiek idėjiškai/filosofiškai  nusiteikęs, tai gal geriau baigiu rašyt ir einu kuom nors naudingesniu užsiimsiu – reikia supilstyti prieš mėnesį virtą IPA į butelius. Receptą su įvertinimu parašysiu, kai pabręs kiek buteliuose – po 3-4 savaičių. Iki!

Naminis

Čia atradau ramtyns trumpai ir taikliai pasakyta apie alaus brandinimą buteliuose:

„šiltai – savaitę, likusį laiką šaltai (vėsiai). gali ir nelaukt, bet kuo ilgiau lauki, tuo saldesnis medus“

Šiandien bendravau telefonu su bičiuliu, tai pakalbėjom ir apie alų. Kaip neseniai sužinojau, jis per paskutinį pusmetį,  nuo to laiko kai susidomėjo namų aludaryste, apie 20 skirtingų alaus rūšių namie išsivirė! Man taip žandikaulis ir atvypo -  tai patiko žmogui šis užsiėmimas… Na ir priežastis eksperimentams gera yra – po pusmečio jo vestuvės, tai nori atrasti, kuris alus gardžiausias, kad vestuvėms geriausio pasidaryti!

Vienas iš klausimų kuriuos aptarėm  – kaip išsivirti alaus pagal receptą, jei tame recepte išvardintų apynių nėra po ranka ar sunku jų gauti? Ogi pakeisti kitais, tuo metu prieinamais! Žinoma, tokiu atveju nesigaus recepte aprašytas identiškas alus, bet artimas jo giminaitis tikrai gausis, bent jau to alaus stilių išlaikysite. Ir kas svarbiausia, tai jau bus Jūsų pačių sukurtas receptas, kuriuo galėsite didžiuotis ir su kitais naminio alaus mėgėjais pasidalinti.

Tam reikalui gerą apynių palyginimo lentelę radau, taigi dalinuosi. Iki greito!

Naminis

Sveiki,

kurį laiką buvau aptilęs, bet štai žiema į kiemą pasibeldė, tai mažu gal daugiau laiko bus ir ką parašinėsiu čia pas save. Dar, vakar bičiulis atsiuntė poros metų senumo nuotrauką kažkur netyčią radęs, kurioje užfiksuotas mano pirmo savarankiško alaus virimo momentas. Ta nuotauka sukėlė daug malonių ir net komiškų prisiminimų… Vienas iš jų – draugas užsiminė, kad nuotraukų būtų buvę gal ir daugiau, jei ne Šv. Dezinfekcija Labai juokinga dabar prisiminti, kaip aš iš susijaudinimo, kad čia pirmas kartas ir viskas pavyktų, reikalavau, kad bičiulis kuris talkino nečiupinėtų be reikalo fotoaparato, nes gi instrukcijoj ir dar daug kur kitur visi kartojo, kad vos ne svarbiausias komponentas alaus daryme yra sterilumas, dezinfekcija ir pan. Na, o su laiku ir šiek tiek praktikos išaiškėjo, kad tai tiesiog elementari švara kurios reikia laikytis alaus darymo metu, kuriai užtikrinti, patogumo bei užtikrintumo dėlei naudojami visokie įmantrūs valikliai kaip „no rinse“, „oxi clean“ ar jodo tirpalas ir pan. Apie dezinfekcijas verdant alų namuose išsami diskusija čia – naminio alaus forume.
Per tą laiką kol nerašiau išsiviriau dar 3 skirtingų rūšių alaus, išragavau anksčiau darytus, tad apie šias smulkmenas ir dar gal kitų į galvą šaus ir ketinu parašinėti artimiausiu metu. Na, jei žiema, kaip žiema bus ir neiškrės kokių nors pokštų. Taigi, nešalkit ir iki greito, o aš einu paragausiu savo virto, dar jauno (apie 1,5 mėn.) Baltijos porterio… Iki!

Naminis