Naminis alus

Baltijos porteris, kaip teigia gausūs interneto šaltiniai, virtas visuose kraštuose aplink Baltijos jūrą, tad ir Lietuvoje. Kildinamas iš tradicinio angliško porterio, įtakotas rusiško imperinio stauto – tamsus, stiprus (maniškis gavosi apie 7,2% stiprumo), tirštas, salsvas su ramiu, bet giliu apynių kartumu bei aromatu, rusva puta. Visų ragavusių vieningai pakrikštytas „skysta duona“. Ir iš tikrųjų, tik dabar, manau, pilnai supratau posakio apie skystą duoną prasmę – pažiūrėkite, tai juk juodos aromatingos kaimiškos duonos riekė stiklinėje!

[View with PicLens]

Labiau išlavintus skonius turintys žmonės atpažįsta jame kavos, šokolado bei krūvą kitų pustonių, o man šis alus tiesiog labai gardus

Receptas

Šį kartą viriau iš Northernbrewer.com sukomplektuoto recepto:

Iš pradžių sumaišiau visus skaldytus aromatinius grūdus ir sudėjau į specialų medžiaginį maišelį. Tada nedideliame vandens kiekyje mirkiau 20 min. 72-76 laipsnių temperatūroje (svarbu neskalauti, negręžti, baigus mirkyti leisti kelias minutes ramiai nuvarvėti).

Salyklai:

226 g. Briess Caramel 80
226 g. Simpson’s Black Malt
226 g. Simpson’s Chocolate Malt
226 g. Briess Caramel 120

Tada išėmęs grūdus sudėjau sausą salyklo ekstraktą, gerai išmaišiau, kol užvirs, ir užvirus sumečiau apynius:

1,36 kg tamsaus sauso salyklo ekstrakto ir 57 g. Perle apynių (60 min. virimo)

Praėjus 45 min. sudėjau likusį ekstraktą (nepamirškit labai gerai išmaišyt, kad neliktu prikibusio prie dugno, prieš sudedant geriausia skysto salyklo ekstrakto pakuotę pašildyti karštam vandeny) bei dalį aromatinių apynių:

2,72 kg Munich skysto salyklo ekstrakto ir 14 g. Mt. Hood apynių (sudėti likus 15 min. iki virimo pabaigos)

Praėjus dar 10 min. sudėjau paskutinius likusius apynius:

14 g. Mt. Hood (5 min. virimo)

Tada kaip visada atvėsiname misą maždaug iki kambario temperatūros ir sudedam mieles.

Mielės – Saflager S-23. Nors tai lagerio mielės, šį alų rekomenduojama brandinti neįprastai šioms mielėms aukštoj temperatūroj – 18 laipsnių tinka labiausiai.

1 savaitė pirminės fermentacijos, 2 savaitės skaidrinimo ir brandinimo antrinės fermentacijos inde (nebūtinas, bet rekomenduojamas žingsnis), ir tada pridėjęs 150 g. cukraus supilsčiau į butelius. Po 2 mėnesių brandinimo buteliuose alus buvo jau pakankamai susibalansavęs – kaip tik mėgavimuisi.

Tikiuosi pagal galimybes galėsite prisitaikyti šį receptą su jums prieinamais ingredientais ir nebijokite eksperimentuoti.

Sekmės ir iki greito.

Naminis

Pasidalinsiu keliomis smulkiomis alaus darymo įrangos detalėmis, kurios mane labai džiugina. Alaus darymas man yra laisvalaikio praleidimo būdas, todėl mano supratimu turi būti malonus, o šie keli įrankiai iki minimumo sumažina visokius nepatogumus „kilnojant“ alų, t.y. pilstant jį į butelius ar pepilant iš vieno indo į kitą.

1. Butelių „medis“

Jei bent kartą bandėte savą alų po fermentacijos pilstytį į butelius turėtumėte nesunkiai įsivaizduoti šio „medžio“ privalumus: puiki butelių džiovykla, visi buteliai vienoje vietoje, todėl paprasta juos pernešti.

2. Vamzdelis alaus pilstymui į butelius

Patogi smulkmena pilstant iš kibiro su kraneliu  -- nereikia kranelio atsukti-užsukti pildant kiekvieną butelį, visi buteliai prisipildo vienodai, beveik neprisilaisto. O jei neturite indo su kraneliu, ir supilstymui į butelius naudojate tik žarnelę, tai yra nepakeičiamas pagalbininkas.

Šiame video pamatysite naudojamus abu aukščiau aprašytus įrankius:

3. „Auto-Siphon“

Patogus įrankis alų perpilti iš vieno indo į kitą, jei naudojate indus be specialių kranelių. Nežinau, kaip tiksliai reiktų išversti šio daikto pavadinimą, bet man tai panašu į oro pompą, prie kurios tvirtinasi žarnelė, todėl nereikia naudoti burnos, kad pradėti gravitacinę tėkmę (na, supratot, apie ką aš ) -- užtenka kelis kartus papumpuot ir alus teka. Taip pat, kartu su aukščiau aprašytu vamzdeliu gali būti naudojamas alaus supilstymui į butelius.

Veikimas gyvai (maždaug nuo 3 min.):

Tiek šiam kartui. Iki.

Naminis