Apie naują parduotuvę bei namų aludarystės tradicijas
Dar viena parduotuvė mėgėjams išsivirti naminio alaus – Savas Alus. Įsikūrusi Vilniuje, prekes siunčia paštu po visą Lietuvą, o pasirinkimo įvairovė maloniai stebina – Lietuvoje dar tokios nebuvau matęs. Girdėjau žmones kalbant, kad linksmi vyrukai ten dirba. Pasižiūrėjus į jų siūlomus dovanų kuponus, ar rūstų M. Valančiaus veidą tituliniame – išties taip pagalvoji. 
Galvoju, gal jau verta grįžt gyvent į Lietuvą? Tai alaus draugams ir artimiesiems privirčiau!
Ir apskritai, pastaruoju metu įdėmiau pasižvalgęs po alaus forumus bei blog’us, pabendravęs su draugais, susidariau įspūdį, kad po truputį atgimsta namų aludarystės tradicijos. Na, gal žodžius „atgimimas“ bei „tradicijos“ čia dar anksti naudoti, bet palyginus su tuom, kas buvo prieš porą metų – matau džiuginantį pasikeitimą. O tai manau išeis visiems mums tik į gerą, nes – esu įsitikinęs – savo alaus gamyba keičia požiūrį ir santykį į alkoholį bei jo vartojimą tesinga linkme.
Čia šiandien taip šiek tiek idėjiškai/filosofiškai nusiteikęs, tai gal geriau baigiu rašyt ir einu kuom nors naudingesniu užsiimsiu – reikia supilstyti prieš mėnesį virtą IPA į butelius. Receptą su įvertinimu parašysiu, kai pabręs kiek buteliuose – po 3-4 savaičių. Iki!
Naminis
