Amerikietiškas kreminis elis II + receptas
Čia apsižiūrėjau, kad nepapasakojau, kaip šis mano alutis pavyko. O gavosi toks, kad neliko jo akimirksniu – karšta vasara buvo, o alutis, mano nuomone ir pasak tų kurie ragavo – geriausias iš visų iki tol virtų. Tiesa, po antrinės fermentacijos bei brendimo buteliuose, o po to savaitėlės šaldytuve alus išskaidrėjo, skoniai susilygino, todėl paliko gerokai kitokį įspūdį negu ragajaunt tik ką išrūgusį. Dabar nė iš tolo nepriminė kvietinio ar kokio kito drumstesnio alaus, o labiau panešėjo į aromatingą čekišką lengvą alutį. Apskritai, apie amerikietišką kreminį elį (American Cream Ale) dauguma atsiliepia, kaip apie puikiai troškulį malšinantį, lengvą, užsibaigiantį švelniu, vos juntamu saldumu bei ant gomurio paliekantį ilgai besitesiantį gaivų vasaros vaisių aromatą. Žodžiu tai alus, nuo kurio bokalo, po karštos darbo dienos, nesinori lūpų atitraukti. Deja, jis išsiragavo tokiais tempais, kad net nuotraukų nespėjau padaryti… Na, o oficialus šio stiliaus aprašymas Alaus teisėjų sertifikavimo programos puslapyje.
Peržiūrėjęs įvairius amerikietiško kreminio elio receptus bei remdamasis savo patirtim, pabandžiau sukonstruoti bazinį receptą šiam alui.
Amerikietiškas kreminis elis (iš ekstrakto)
19 litrų alaus pasigaminti
2 kg šviesaus sauso salyklo ekstrakto (arba keisti skystu salyklo ekstraktu – 1 kg sauso apytikriai prilygsta 1,5 kg skysto)
28 g Saaz apynių (3,8 AA, 60 min. virimo)
14 g Saaz apynių (3,8 AA, 5 min. virimo)
Mielės – pakelis sausų Safale US-05 (arba kitos amerikietiškos viršutinės fermentacijos mielės)
140 g gliukozės (dedama prieš supilstant į butelius angliarūgštės susidarymui, galima pakeisti kitu cukrumi)
Jei turit mažesnį puodą virimui, kuriame telpa 9-10 litrų misos ir vėliau, vėsinant misą ketinate pridėti trūkstamą vandens kiekį, rekomenduoju virimo pradžioj sudėti tik pusę salyklo ekstrakto, o kitą pusę sudėti likus 15 min. Tokiu būdų ir alutis bus šiek tiek šviesesnis ir apynius geriau įsisavins.
Jei kiltų noras daugiau paeksperimentuoti, prieš užverdant misą galima pamirkyti kokio nors šviesaus salyklo grūdų 250-500 g, pvz. tiktų šis Cara-pils 5 EBC arba kukurūzų dribsniai. Dėl apynių – oficialiam aprašyme teigiama, kad šiam stiliui tinka bet kokie apyniai, bet aš asmeniškai linkstu link tradicinių aromatinių apynių, todėl ir parinkau Saaz, na o Jūsų valia – rinktis tuos pačius ar eksperimentuoti savo nuožiūra!
Taigi, sėkmės verdant, o jei netingėsit tai pasidalinkit su visais ir savo rezultatais, bent jau aprašymu tų rezultatų
Į sveikatą!
Nuotraukos autorius: http://www.flickr.com/photos/mellowynk / CC BY-NC 2.0
Toks tai klausymėlis iškilo: kam, reikia du kartus tokius pat apynius virti ?
Vytenis
[Reply]
Komentaras iš Apyniai — Kovas 31, 2010 @ 2:46 vakare
Kuo ilgiau apynius verdi – tuo daugiau kartumo išsiskiria. Tad pirmą kartą – virimo pradžioje – dedami apyniai dėl kartumo. O antrą kartą dedami dėl aromato, nes kuo trumpiau verdi tuo mažiau suira kvapniosios medžiagos, todėl lieka daugiau aromato ir beveik neišsiskiria kartumas.
[Reply]
Komentaras iš Naminis — Kovas 31, 2010 @ 3:19 vakare
Dabar jau aišku, ačiū už paaiškinimą.
[Reply]
Komentaras iš Apyniai — Balandis 1, 2010 @ 8:30 ryte
Į sveikatą! Gero virimo!
[Reply]
Komentaras iš Naminis — Balandis 1, 2010 @ 1:42 vakare